Tathagata Abidamma
Absoliutus Visagalis Tiesos Nugalėtojų Dėsnis

1 Knyga.1 Dalis
Didžiosios Visatos realybė.

4. Aukštutinis Pasaulis Be Formų


Nebūtis ir Tuštuma

Dabar mes pakalbėsime apie Aukštutinį Pasaulį Be Formų. Bet prieš pradedant nagrinėjimą, aš norėčiau aptarti klausimą apie dažnai vartojamus terminus "nebūtis" ir "tuštuma".
Japonijos budizme dažnai painiojamos sąvokos "nebūtis" ir "tuštuma". Tačiau tai du visiškai skirtingi būviai.
Nebūtis – tai to, kas pateko į Žemutinį Pasaulį Be Formų, gyvavimo būvis. Tai atsitinka, pavyzdžiui, tada, kai kas nors nekaupia Nuopelnų ir uoliai užsiima tik tomis praktikos rūšimis, kurios vadinasi "gyo" (dvasinės praktikos techniniai pratimai). Nebūtis – tai visiška tamsa, kur nieko nėra.
Tuštuma, kita vertus, - tai to, kas įžengė į Aukštutinį Pasaulį Be Formų, būvis. Tai ištisas Šviesos vandenynas. Ten nėra nieko, išskyrus Šviesą, todėl ji ir atitinka žodį "tuštuma". Kaip matote, tai nepalyginamai aukštesnė dvasinės praktikos pakopa, negu Nebūtis.

Aukštutinis Pasaulis Be Formų

Aukštutinis Pasaulis Be Formų gali būti suskirstytas į keturias dalis (iš apačios į viršų: Beribės Erdvės Būvis, Beribio Skirstymo Būvis, Savasties Nebuvimo Būvis bei Nepažinimo ir Nenepažinimo Būvis. Štai šių pasaulių arba dvasios realybės būvių išsidėstymo tvarka.

Beribės Erdvės Būvis

Beribės Erdvės Būvis - tai būvis, kuriame dvasia (sąmonė) išsiplečia be ribų. Kaip oras, sąmonė gali laisvai plėstis arba trauktis. Dvasios, patyrusios šį būvį, palaipsniui plečia šią erdvę pagal savo karmą ir toliau būna šiame pasaulyje. Kitaip tariant, tai raidos pakopa Keturių Didžiųjų Beribių Dvasios Nuostatų tobulinimo kelyje.
Pateikime pavyzdį. Tarkime, kad keletas žmonių praktikuoja Šventąją Meilę. Tačiau kiekvieno iš praktikuojančių raidos lygis skirtingas, o tai atsispindi šioje erdvėje, dvasios erdvėje. Kuo daugiau praktikuojama Šventoji Meilė, tuo didesnę dvasios erdvę galima turėti. Štai Beribės Erdvės Būvio reikšmė.

Beribio Skirstymo Būvis

Kitas būvis vadinasi Beribio Skirstymo Būviu. Mūsų Dvasia, vadovaudamasi patirtimi, kurią ji turi, gali jausti objektui, pavyzdžiui, Pyktį, arba turėti jo atžvilgiu kokių nors klaidų, arba Potraukį. Potraukis reiškia prisirišimą. Bet tas, kas praktikuoja Keturias Didžiąsias Beribes Dvasios Nuostatas, gali palaipsniui sumažinti šiuos tris nuodus: Potraukį, Klydimą ir Pyktį, ir skirstymo galia nusilpsta. Pagaliau kančia jau nebesuvokiama kaip kančia ir liūdesys daugiau nebeverčia liūdėti. Beribio skirstymo Būvis – tai lyg galinis punktas, į kurį atveda toks pojūčių nebuvimas. Būtybės, pasiekusios šį būvį, visiškai atsisakė pasitenkinimo ir kančios.

Savasties Nebuvimo Būvis

Trečiasis – tai Savasties Nebuvimo Būvis. Mes daug kartų atgimstame, būdami prisirišę prie ko nors. Bet jeigu mes pasieksime Savasties Nebuvimo Būvį, tai tokių sąvokų, kaip Prisirišimas, Prisirišimas prie išorinių faktorių, nėra. Bet, nors to ir nėra, dėl buvusios patirties dvasia visiškai nenutraukė kūno, kalbos ir minčių veikimo. Pagaliau, įžengti į Savasties Nebuvimo Būvį galima tik esant Samadhi būsenoje.
Nepažinimo ir Nenepažinimo Būvis

Ketvirtasis – Nepažinimo ir Nenepažinimo Būvis. Galima pasakyti, kad tai būvis, kuriame nėra kokių nors objektų pažinimo. Taigi kai dvasia pasiekia tokį būvį, į kokį pasaulį ji bepatektų, visus pasaulius ji suvokia vienodai.

5. Pažinimo ir Patirties Sunaikinimas

Pažinimo ir Patirties Sunaikinimas

Pabaigus žengti per keturias Aukštutinio Pasaulio Be Formų pakopas, galima pasiekti Galutinį Išsivadavimą, būvį, vadinamą Pažinimo ir Patirties Sunaikinimu, tai yra Didžiojo Visiško Žemiškųjų Norų Sugriovimo Pasaulį.

Nirvana

Jūs galite paklausti: "Kos skirtumas tarp Nirvanos ir Maha Nirvanos?" Tai geras klausimas. Pažinimo prigimtis skiriasi priklausomai nuo kiekvieno individualybės. Jeigu kas nors pažįstamas tik su nedidelių matmenų pasauliu, tai ir jo pažinimas, žinoma, bus ribotas. Jeigu jūs mažai patyrėte gyvenime, tai ir jūsų patirtis bus nedidelė. Bet, nepaisant to, jeigu tokia dvasia sunaikins savo patirtį arba pažinimą, ji tą patį momentą pasiekia būvį, vadinamą didžiąja ramybe. Tai ir yra Nirvana.

Maha Nirvana

Štai prieš mus didi dvasia, ir ji pajėgi pažinti visą Visatą. Jos patirtis apima visą Visatą. Kai tokia dvsia visiškai sunaikins visą savo pažinimą ir patirtį, tai vadinama didžiuoju pažinimo sunaikinimu ir didžiuoju patirties sunaikinimu. Tai ir yra Maha Nirvana.

Maha Bodhi Nirvana

O štai prieš mus dar didesnė dvasia, kurios visas buvimas yra tobulos tikrosios išminties siekimo praktika. Kiekviena šios dvasios patirtis ir kiekvienas šios dvasios pažinimas – tai pažinimai, nukreipti pasiekti tobulą tikrąją išmintį. Ši dvasia pagaliau įžengia į Didžiojo Tikrosios Išminties Pasiekimo ir Visiško Žemiškųjų Norų Sugriovimo Pasaulį (Maha Bodhi Nirvaną).
Taigi aš paaiškinau skirtumą tarp trijų nirvanos rūšių: Nirvanos, Maha Nirvanos ir Maha Bodhi Nirvanos.



Kitas puslapis
Ankstesnis puslapis
Į pagrindinį puslapį